- prasiteisinti
- prasitéisinti J įrodyti savo teisumą, apsiginti, išsiteisinti. \ teisinti; apteisinti; atiteisinti; įteisinti; išteisinti; nuteisinti; pateisinti; prasiteisinti
Dictionary of the Lithuanian Language.
prasiteisinti
Look at other dictionaries:
apteisinti — tr. Rtr, KŽ; Lex41, Q408, H179, Sut, N, KII123 1. K, R169, MŽ385, J žr. pateisinti 1. ║ refl. R, MŽ, Sut, N, KŽ: Moka dabar vaikai apsiteisinti Krš. 2. žr. išteisinti 2: Žmogus buvo nekaltas, dėl to ir teismas apteisino Trg. Apteisins, dabok Klt … Dictionary of the Lithuanian Language
atiteisinti — tr. Rtr, KŽ, atateisinti Š, atteisinti K; N 1. įrodyti, įtikinti esant ką teisų, nekaltą, apginti: Atiteisinau aš jįjį, jau jis nebus urpiamas, olbijamas J. ║ refl. Sut, N, K, KII123,286, KŽ pasiaiškinti dėl savo elgesio, įrodinėjant savo teisumą … Dictionary of the Lithuanian Language
išteisinti — tr. 1. LL265,269, NdŽ, KŽ įrodyti esant teisų, laikyti nekaltu, apginti: Aš išteisinu antvyskupį, jis turėjo teisę patvirtinti naują draugiją Blv. ║ refl. SD148, Sut, N, Š, LL265, Rtr pasiaiškinti dėl savo elgesio, įrodinėjant savo teisumą: Versk … Dictionary of the Lithuanian Language
nuteisinti — tr. Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ; SD386, R, Sut, N, M 1. pasakyti, įrodyti esant teisų, nekaltą, apginti: Nuteisink mane, bo aš prapulsiu J. Jūs este, kurie patys save nuteisinate po žmonėmis, bet Dievas pažįsta širdis jūsų Ch1Luk16,15. | refl. Sut, N, Š … Dictionary of the Lithuanian Language
pateisinti — tr. Rtr, KŽ; VĮ 1. teigti, įrodyti ką esant teisų, nekaltą, nesmerktiną, apginti: Be reikalo pirma žmoną jo pakaltindavom, o jį pateisindavom Krs. ║ refl. Š pasiaiškinti dėl ko nors, įrodyti savo teisumą: Pasiteisinęs nuovargiu, jis išėjo namo… … Dictionary of the Lithuanian Language
teisinti — ( yti K; N), ina, ino tr. K, Š, K.Būg(Ds); N, L, Rtr 1. MŽ, Sut, M laikyti nekaltu, nesmerktinu, užtarti, ginti: Teisink mane nuo pakalbų, apšokimų J. Vieni jį kaltina, kiti teisina DŽ. Tą vaikelį visumet teisini Krš. Tų mergų visi Tryškiai… … Dictionary of the Lithuanian Language
įteisinti — tr. 1. BŽ578, NdŽ, KŽ pripažinti teisėtu, atitinkančiu įstatymus, leistinu: Laikas neteisėtumo neįteisina Vaižg. Įteisinti faktines vedybas DŽ. Kiekviena rimtesnė sąjunga turi būti įteisinta rš. ║ prk. laikyti tinkamu, priimtinu: Urbanistikoje… … Dictionary of the Lithuanian Language
